- raibuonėlis
- raibuonė̃lis, -ė smob. (2) DŽ žr. raibūnėlis: Ir atskrido paukštužėlis, iš girelės raibuonėlis LTR(Pn). Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį LTR(Mrk). Oi paukštele raibuonėle, aš tave pagausiu LTR(Srj). Liūdnai raibuonėlė ant šakos kukuoja. Čiagi našlaitėlė verkia ašaroja LTR(Pš).
Dictionary of the Lithuanian Language.